Įkvėpimas, Poezija

Tūkstančiai valandų

Tūkstančiai valandų
Savimi paremtų
Kartais labai skausmingų
Kartais ypatingai laimingų

Tūkstančiai valandų
Savimi paremtų
Kartais begalybės Tyloje
Kartais šio Pasaulio triukšme

Tūkstančiai valandų
Savimi paremtų
Kartais vienišumu
Kartais vienuma įkūnytų

Tūkstančiai valandų
Savimi paremtų
Kartais visą esybę apnuoginančių
Kartais vėl nuo tikrumo pasislėpti norinčių

Tūkstančiai valandų
Savimi paremtų
Kai nieko kito nelieka
Tik Pasitikėti unikaliu savo širdies vedimu

Tūkstančiai valandų
Savimi paremtų
Nežinomybės okeane plaukiančių

Tūkstančiai valandų
Savimi paremtų
Bandant išbūti savimi
Net tuomet
Kai šnypščiančios gyvatės bando pulti iš pasalų

Tūkstančiai valandų
Savimi paremtų
Dėkingumo skraiste apgaubtų
Pagarba paremtų

Tūkstančiai valandų
Savimi paremtų
Net kai niekas nemato
Tu Esi tuo, kuo Esi iš tiesų

Tūkstančiai valandų
Savimi paremtų
Kai ašarų vandenynas
Stebuklingai gydo mane

Tūkstančiai valandų
Savimi paremtų
Be diplomų
Pagyrimų, pripažinimų ar pagyrų
Tik tūkstančiai valandų
Savimi
Ir savo Dieviška esatimi paremtų

Tūkstančiai valandų
Savimi paremtų
Kai tampi Niekuo
Ir rodos Viskas tuo pačiu

Tūkstančiai valandų
Savimi paremtų
Dėl savęs
Dėl Tavęs
Dėl mūsų visų

Tūkstančiai valandų
Savimi paremtų
Tam, kad būtum vėl tuo
Kuo iš tiesų ir ESI

Tūkstančiai valandų
Savimi paremtų
Pačių brangiausių 
Iš visų

Tūkstančiai nesibaigiančių valandų

Vika Chetana Monkutė