Tikriausiai nieko šiame Gyvenime mes labiau nebijome – kaip tik nesusitikti su savo vidumi. Su nemaloniomis emocijomis. Vengiame, bėgame, užglaistome išoriniais nuglamūruotais deimantais ir net nepastebime, kaip mumyse nelieka nieko Tikro ir Prasmingo. Ir kai galiausiai tas bėgimas nuo savęs išsekina visą nervinę sistemą ir esame ant ilgalaikio išsekimo ribos, pradedame sau kelti klausimus, ieškoti viso to šaknų.

Mes pamiršome, jog stovint tik šalia vandenyno kranto, mes niekaip negalime patirti jo vidaus grožio ar mėgautis jo bangomis.

Mes pamiršome, kaip iš tiesų mėgautis vandenyno gyliu, o ne tik vaikščioti paviršiumi.

Iš vienos pusės, mūsų racionaliojo proto suvokimu, siekdami tikslų nuo A iki Z. Atlikdami viską tobulai ir su didžiulėmis pastangomis, regis susikuriame sėkmę ar net su metais tampame išmintingesni, daug pasiekę.

Žinoma, kad siekti tikslų, dėti pastangas ar vystyti savo pozityvias savybes yra nuostabu, bet ar tai iš tiesų atneša ilgalaikę sėkmę, pasitenkinimą, manau verta sau užduoti šį klausimą, jei savyje nerandame džiaugsmo ten, kur anksčiau įsikvėpdavote. Kai pradeda kilti vis labiau abejonių ne tik savimi, bet ir savo aplinka. Jei jaučiame, kad taip sustingome kūne ir bijome iškvėpti per burną, nes paralyžuoja žandikaulį. Jaučiatės taip, tarsi ant širdies šarvai užsidėjo ir sunku kvėpuoti pilna krūtine.

Pozityvumas yra be galo svarbi dalis, tačiau ji tik viena dalis. Tikiu, jog mes atėjome čia tam, kad šviestume iš savo gilumos. Kad skristume aukštai savo potenciale, yra ir kita svarbi dalis ir darbas, kurį verta savyje atlikti.

Tarkime, žvelgiant iš moteriškos energijos perspektyvos ir jos energetikos, gyvenimas juda ratu, o dar geriau spirale. Šis spiralinis judėjimas vis labiau ir labiau veda prie mūsų sielos paskirties, tačiau jis yra be galo skirtingas lyginant su tiesiąja linija. Jis turi savyje tendenciją, jog veda mus ne tik, kad mes patirtume pozityvias patirtis, tačiau tuo pačiu moko ir per iššūkius keliančias gyvenimo situacijas, per skausmingas situacijas, nemalonias situacijas. Ir šis spiralinis judėjimas nuolat plečiasi, būna kad jis mus atveda į begalinę šviesą ir vėl į begalinę tamsą.

Taigi:

Nugludinti ir išgryninti Jūsų tikrąjį sielos potencialą. Dažniausia pačiuose tamsiausiuose gyvenimo momentuose, mes atrandame vertingiausią išmintį. Nes tai parodo, kas būtent blokuoja ir neleidžia jums skleistis. Kurios vietos prašo dėmesio ir gijimo. Sustojimo ir savęs sekinimo, kad vėl eitumėte į savo kitą etapą pasisėmusios suvokimo, išminties, susirinkę reikiamus įrankius galėtumėte skleistis ir atrasti tame lengvumą.

Atskleisti Jūsų potencialą, susitinkant su savo šešėline puse. Gyvenimas vien tik savo “gerume” ir kitų kopijavime, kad ir kaip jūs jį įsivaizduojate, tampa labai siaura ir ribota jūsų pasireiškimo forma. Dažniausiai leidžiate visą jūsų įvaizdį suformuoti išorės įsivaizdavimui ir tai, kas rodos garsiau “rėkia”.

Priimti, o ne atmesti Jūsų šešėlines emocijas, tokias kaip: GĖDA, BAIMĖ, PAVYDAS, SAVIKRITIKA ir kitos negatyvios emocijos. Kuomet jos atmetamos, iš esmės net nematome, kad būtent jos KONTROLIUOJA jūsų veiksmus ir patį gyvenimą. Mes jas arba projektuojame į kitus, arba viską sugeriame į save ir taip galiausiai išsenkame.

Susigrąžinti savo autentišką AŠ. Ironiška yra tai, jog bandydamos tapti vis geresnės, labiau pasiekusios, turtingesnė, galingesnė ir atmesdamos savo šešėlinę dalį, iš tiesų mes neartėjame prie savojo autentiškumo, o labai tolstame nuo jo. Tos dalies Tavyje, kuri įkūnija savo tikrąją Galią, Išmintį ir Atsidavimą būtį aistringame, sėkmingame, klestinčiame pasitarnavime pasauliui per tavo buvimą, paslaugas, kūrybą ar kitą veiklą, nešančią neįkainojamą vertę.

Sakoma, jog deimantai yra iškasami giliai iš po žemės su neįtikėtinai stipriu ir intensyviu slėgiu, kuris jeigu patirtumėte per savo kūną, nužudytų jus per minutę. Jūsų pasąmonė yra tarsi ta didžiulė, atrodytų neįveikiama tamsi masė, kupina paslapties ir nežinomybės, tačiau ten randami deimantai, dėl kurių manau tikrai verta nerti gilyn ne vieną ir ne du kartus. Verta tūkstančius kartų.

Leistis gilyn į savo pasąmonės uolą, savo pasąmonės energetinį lauką, išdeginti visus senus įsitikinimus ir užspaustas emocijas, nes tik tokiu būdu galima pamatyti deimanto šviesą. Jūs susidursite su didžiausiomis savo stiprybėmis ir galiomis – tomis, kurias ten palikote, paslėpėte nuo saves pačios tik tam, kad vėl leistumėtės į šį nuostabų nuotykį ir lobių paieškas.

Pagrindinis Jūsų įrankis – tai susitikti ir paleisti baimes, bei pasipriešinimą šios rodos, tamsios erdvės. Ir tai yra normalu. Visi mes jas turime, tik galbūt daugelis dar bando tai užglaistyti. Kuo lengviau ir gracingiau pasileidžiame į šį šešėlių žaismą, tuo su didesniu malonumu gliaudome vieną po kito deimantą savyje.

Patys laimingiausi ir sėkmingiausi žmonės, kurie mane, o galbūt ir Tave įkvepia yra tie, kurie iš tiesų “nusileido į tas vietas” per savo pasipriešinimą, nesaugumą, skausmą ir išsinešė tikrąją transformaciją. Jie tarsi skaidri būtis, tikrasis nuolankumas, stiprybė. Jie yra tie, kurių skausmas tapo atjauta ir pasitarnauja kitiems. Būna, net be žodžių prie tokių žmonių jautiesi priimtas. Juose nėra teisimo tavo atžvilgiu. O jų transformacijos kelionė tampa įkvėpimo tavąjai.

Tai yra nuostabi kryptis, kuri iš tiesų įkūnija Tiesą: KUO GILIAU NERI, TUO AUKŠČIAU SKRENDI.

Mieloji, noriu, kad visuomet PRISIMINTUM savo sunkiausiose akimirkose, kad

KIEKVIENA MOTERIS TURI NEPAŽEISTUS SPARNUS SKRYDŽIUI!

Nori leisti per tai giliau ir iš Tiesų sutikti save pilnai? Prisijunk prie mano 6 savaičių kurso: https://vikamonkute.com/gimdos-pazadinimo-kelione/